Čia ribų nėra – idėjas reikia sugalvoti patiems, ir jokia idėja nėra per daug beprotiška. Plačiau »
Pats sprendimas studijuoti magistrą buvo tikra avantiūra, ir nuo pat pradžių žinojau, kad stengiuosi šį laikotarpį išnaudoti kiek galima labiau. Todėl vos sužinojusi apie ECIU iššūkį, nieko nelaukiau ir registravausi. Man tai skambėjo labai patraukliai – akademinio, viešojo ir privataus sektoriaus bendrystė ir galimybė prisidėti prie realių pokyčių.
Tiesą pasakius, iš pradžių tvyrojo šiokia tokia nežinomybės aura – kokius iššūkius spręsti? Ir kaip? Kaip viskas vyks? Tačiau lūžis mano mąstyme įvyko supratus, kad čia ribų nėra – idėjas reikia sugalvoti patiems, ir jokia idėja nėra per daug beprotiška. Tą supratus viskas stojo į vėžes – su komanda išgryninome idėją, kėlėme klausimus ir žingsnis po žingsnio priartėjome prie kuriamo prototipo.
Dirbdama komandoje turiu progos ne tik stiprinti lyderystės įgūdžius, tačiau taip pat ir derybų meną, ką ir kalbėti apie tarptautiškumą ir daugiakultūriškumą. Darbas komandoje išties nuostabus dalykas – kiekvienas atnešame savo žinias, patirtį, matymą, nors neslėpsiu – kartais, atrodo, nesusikalbame. Visgi bendro tikslo siekis padeda judėti pirmyn.
Dalyvavimas šiame iššūkyje vertė pasitempti nuo pirmų minučių – pasirinkau spręsti žiedinės ekonomikos problemas, o apie šią temą nebuvau nė girdėjusi. Ką jau kalbėti apie darbo, studijų ir dalyvavimo iššūkyje derinimą. Tačiau nesigailėjau nė sekundės, nes ši patirtis man davė ne vien techninių žinių, tačiau ir leido patobulinti įvairius įgūdžius, dar geriau planuoti laiką ir svarbiausia – įrodyti sau, kad neįveikiamų iššūkių tiesiog nebūna. Drąsiai rekomenduoju dalyvauti kituose ECIU iššūkiuose – vargu ar yra geresnė galimybė taip visapusiškai papildyti savo akademinę patirtį.
