Didžiausias įkvėpimas Giovannai buvo jos tėtis – stebėdama, kaip jis sprendžia inžinerines problemas, ji norėjo daryti tą patį. Mechatronika – tarpdisciplininė sritis, jungianti įvairių inžinerijos krypčių žinias – jai pasirodė tinkamiausias pasirinkimas.
„Man patinka vienu metu mokytis apie daug įdomių dalykų ir ieškoti, kaip jie susiję tarpusavyje. Be to, man patinka praktiškas darbas“, – sako KTU studentė iš Hondūro.
Magistrantūroje Giovanna planuoja studijuoti biomedicinos inžineriją – panaudoti mokslą ir technologijas žmonių sveikatos problemoms spręsti ir taip palengvinti jų gyvenimą.
Studentė mėgaujasi visomis universiteto teikiamomis galimybėmis – nuo stipendijų ir popaskaitinės veiklos iki kelionių studijų tikslais: „Neseniai su trimis kitais studentais iš KTU dalyvavome ECIU universiteto mikromodulyje „Tarpkultūrinės kompetencijos“ Ispanijoje. Tai buvo praturtinanti patirtis, daug sužinojome ir susipažinome su žmonėmis iš viso pasaulio.“
Lietuva ir Hondūras – paslėpti brangakmeniai
Mokytis naujų dalykų Giovannai patinka – šiuo metu, laisvu nuo paskaitų metu ji mokosi vokiečių ir lietuvių kalbų.
„Iš pradžių buvo sunku, bet mano lietuvių kalbos įgūdžiai jau patobulėjo. Dabar galiu susikalbėti su vietiniais prekybos centruose ar parduotuvėse“, – šypsosi hondūrietė KTU studentė.
Būsimoji inžinierė taip pat mėgsta groti gitara – ji prisimena, kaip iškart po pandemijos Kaune atsidarius parduotuvėms, ji bėgo nusipirkti gitaros. Dėl su COVID-19 pandemija susijusių apribojimų pirmieji Giovannos metai svetimame mieste buvo gana sunkūs.
„Pastaruosius dvejus metus daug labiau mėgaujuosi gyvenimu čia – vaikštinėju Laisvės alėja, bėgioju senamiestyje, stebiu saulėlydį Nemuno ir Neries santakos parke. Kaunas – jaukus miestas, jame puikus susisiekimas, jis puikiai tinka visiems, kas mėgsta gamtą“, – sako KTU mechatronikos studentė iš Centrinės Amerikos.
Jos nuomone, tiek Lietuva, tiek Hondūras yra paslėpti brangakmeniai – žmonės dažniausiai nežino, kur šios vietos yra, tačiau kartą apsilankę jose – pamilsta. Nors prieš penkerius metus Giovanna neįsivaizdavo savęs studijuojančios Rytų Europoje, ji tiki, jog jai buvo lemta atvykti į KTU.
„Visko nutinka, ir aš tikiu, kad šiame gyvenimo etape esu ten, kur ir turiu būti. Sutikau nuostabių žmonių ir kasdien sužinau ką nors naujo (tiek apie save, tiek apie savo studijų sritį), už ką esu nepaprastai dėkinga“, – sako G. Andino.
Šeimos palaikymas padeda sunkiomis dienomis
Lietuvoje ji mėgsta gamtą, bulvinius ir grybų patiekalus. Tačiau pasiilgsta namų ir lotynų amerikiečiams būdingos šilumos bendraujant – jie atviresni užsieniečiams ir, išgirdę ispanų kalbą, visada užkalbina žmogų gatvėje. Lietuvoje žmonės paprastai nekalba su nepažįstamaisiais, nors Giovanna pastebėjo, kad kai užsienietis stengiasi kalbėti lietuviškai, viskas pasikeičia: „Kai stengiesi kalbėti lietuviškai (net ir laužyta kalba), vietiniai gyventojai įvertina pastangas.“
Kadangi kelionė į Hondūrą užtrunka dvi dienas, Giovanna į namus grįžta tik per vasaros atostogas ir išbūna ten pusantro mėnesio. Gyvenimas toli nuo didelės ir artimais ryšiais susisaisčiusios šeimos jai didžiausias iššūkis.
„Kai gyvenau namuose, su pusbroliais ir pusseserėmis susitikdavome daugybę kartų per savaitę, užsukdavome vieni pas kitus ar tiesiog nueidavome kartu išgerti kavos. Užeidavau ir pas tetas ir dėdes namuose pasisveikinti ir atnešti savo pačios kepto pyrago“, – prisimena Giovanna.
Jos du jaunesni broliai ir seserys (12 ir 9 metų), su kuriais Giovanna praleidžia daugiausia laiko, žiūrėdama filmus ar gamindama rankdarbius, labai laukia jos sugrįžtant vasarai. Vis dėlto, G. Andino šeima labai palaiko jos norą studijuoti Lietuvoje, net jei tai reiškia, kad dėl to reikės atsisakyti senojo gyvenimo.
„Šeimos meilė ir palaikymas yra tai, kas man padeda labiausiai sunkiomis akimirkomis“, – sako hondūrietė KTU mechatronikos studentė.
